Įsigaliojus naujos redakcijos Darbo kodeksui (toliau – DK) darbdaviams reikalinga atnaujinti įmonės vidaus dokumentus. Vienas jų yra ypač svarbus – tai darbo tvarkos taisyklių aprašas (dar vadinamas tiesiog darbo tvarkos taisyklės) – bendrasis tvarką darbovietėje nustatantis dokumentas. Jis yra tvirtinamas darbdavio, suderinus su darbuotojų atstovais.
Siekiant tinkamai organizuoti darbą, informuoti darbuotojus apie jų pareigas ir atlikimo tvarką, svarbu, kad bendrovėje būtų patvirtintas konkrečiai bendrovei pritaikytas darbo tvarkos taisyklių aprašas. Rengiant jį būtina atsižvelgti į bendrovės veiklos specifiką, ne tik į teisės aktų reikalavimus. Svarbu įtraukti tik aktualias, galiojančias nuostatas, ir būtinai su šiuo aprašu reikalinga supažindinti darbuotojus.
Teisinerizika.lt
Darbo tvarkos taisyklių aprašas: svarbūs turinio aspektai
Įmonių vadovybės ir personalo skyriai darbo tvarkos taisyklėms kelia nemažai tikslų. Darbo tvarkos taisyklėmis paprastai siekiama apibrėžti bendrovės darbuotojų elgesio principus, bendrąsias pareigas, užtikrinti gerą darbo kokybę, darbo drausmę, didinti darbo našumą ir efektyvumą bei reguliuoti kitus su darbo tvarka susijusius klausimus. Vis dėl to pastebėta, kad svarbiausias jų – tai bendrovės darbuotojų elgesio principų apibrėžimas. Todėl darbo tvarkos taisyklėse beveik visada numatomos priėmimo ir atleidimo iš darbo procedūros, pagrindinės darbo ir poilsio laiko nuostatos, darbuotojų pareigos ir teisės, apmokėjimo ir atostogų suteikimo tvarka, žalos atlyginimo bei kitos nuostatos.
Įsigaliojus naujam DK neretai į darbo tvarkos taisykles taip pat įtraukiamos kodekse numatytos privalomos tvarkos ir taisyklės. Pavyzdžiui, kasmetinių atostogų suteikimo eilės nustatymo taisyklės, atleidžiamų darbuotojų atrankos kriterijai ar nuorodos į detalesnes privalomas tvarkas. Paminėtina informacinių ir komunikacinių technologijų naudojimo tvarka, darbuotojų stebėsenos ir kontrolės darbo vietoje tvarka, asmens duomenų apsaugos politika ir kitos.
Taigi, atsižvelgiant į įsigaliojusius DK pakeitimus, (materialinės atsakomybės sutarčių, drausminių nuobaudų, kasmetinių atostogų suteikimo aspektus bei kt. pokyčius) darbdaviams rekomenduojama atidžiai peržiūrėti turimas darbo tvarkos taisykles, jas atnaujinti, papildyti atitinkamomis nuostatomis.
Darbo tvarkos taisyklių aprašas: kodėl svarbu pritaikyti
Remiantis suformuota teismų praktika darbo tvarkos taisyklių aprašas, kaip vienas iš bendrovės lokalinių (vidaus) teisės aktų, nustato individualius darbdavio reikalavimus, kurie galioja tik konkrečioje darbovietėje ir kurių turinys paprastai nėra žinomas toje darbovietėje nedirbantiems asmenims.[1] Todėl ypatingai svarbu užtikrinti, kad jis būtų rengiamas įvertinant konkrečios bendrovės specifiką. T.y. atsižvelgiant į bendrovės dydį, veiklos sritį, vykdomus procesus ir įgyvendinamas procedūras (žr. pav. žemiau). Taip pat į kitus įmonėje galiojančius vidaus dokumentus. Pavyzdžiui, ar įmonėje yra atskiri teisės aktai, kuriais saugoma komercinė paslaptis ir kita konfidenciali informacija (konfidencialios informacijos nustatymo ir naudojimo bei konfidencialumo laikymosi aprašas), ar įmonėje yra Darbuotojų asmens duomenų saugojimo politika ir t.t. Priešingu atveju kyla rizika, kad darbo tvarkos taisyklės, kaip galimai tik atkartojančios įstatymų (kurie, reikia pažymėti, dažnai kinta) ar tam tikras šablonines nuostatas, tiesiog neatitiks savo paskirties ir neužtikrins sklandaus bendrovės darbo organizavimo. Deja, praktikoje, kaip rodo atliktas tyrimas, skirtas išsiaiškinti, kaip rengiami lokalūs teisės aktai, neretai apsiribojama kitos įmonės parengtų darbo tvarkos taisyklių „nusirašymu“. Naiviai tikimasi, kad jos sklandžiai pritaps savoje įmonėje.
Darbdavio pareiga supažindinti darbuotojus su darbo tvarkos taisyklėmis
Remiantis suformuota teismų praktika pripažįstama, kad darbdavys turi pareigą ne tik būti nustatęs darbo tvarką, bet ir pasirašytinai su ja supažindinti darbuotojus.[2] Ši darbdavio pareiga imperatyviai įtvirtinta ir Lietuvos Respublikos darbo kodekse (toliau – DK). Jame nurodoma, kad darbdavys leidžia darbuotojui pradėti dirbti tik tada, kai pasirašytinai supažindina darbuotoją su darbo sąlygomis, tvarką darbovietėje nustatančiomis darbo teisės normomis. Taigi, kitaip tariant, supažindinimas su darbo tvarkos taisyklėmis, kaip bendrąją tvarką darbovietėje nustatančiu dokumentu, yra privaloma įgyvendinti sąlyga prieš darbuotoją skiriant vykdyti darbo funkcijas.
Svarbu atkreipti dėmesį, kad teismai yra pasisakę ir dėl pasekmių, jeigu darbdavys neįvykdo savo pareigos supažindinti darbuotoją su jo pareigomis. Pagal išaiškinimą, jei darbuotojas, nors ir būdamas atidus, būtent dėl nežinojimo neatlieka tam tikrų pareigų arba jas atlieka netinkamai, šie darbuotojo veiksmai negali būti kvalifikuojami kaip kalti ir negali būti darbuotojo atsakomybės pagrindas.[3] Dar geriau, kad darbuotojas būtų ne tik supažindintas su parengtomis taisyklėmis, bet ir apmokytas, kaip elgtis vienu ar kitu darbo tvarkos taisyklėse numatytu atveju (žr. pav.)
Išvados
Siekiant tinkamai nustatyti bendrąją tvarką darbovietėje bei užtikrinti sklandų darbo organizavimą svarbu, kad Darbo tvarkos taisyklių aprašas būtų ne tik suderintas su naujausia DK redakcija, bet ir parengtas įvertinus bendrovės specifiką, atsižvelgiant į tokius aspektus kaip bendrovės veikla, vykdomi procesai, jos dydis. Ne mažiau svarbu ir tinkamai supažindinti su juo darbuotojus ar net apmokyti. Tik tada tai bus darbuotojus įpareigojantis lokalinis (vidaus) dokumentas, nustatantis jiems atitinkamas pareigas, dėl kurių vykdymo darbuotojams nekyla neaiškumų.
[1] Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-263/2012.
[2] Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156-701/2016.
[3] Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156-701/2016.
Susiję sprendimai ir teisinės paslaugos
Darbo tvarkos taisyklių aprašas (pavyzdys klientams)
