Valdybos narių asmeninė atsakomybė kyla tada, kai jie, priimdami sprendimus veikia formaliai, neveikia sąžiningai ir protingai, nėra rūpestingi, atidūs, kad apsaugotų organizacijos interesus, veikia aplaidžiai. Tai patvirtina prieš mėnesį, lapkričio 4d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo priimta nutartis, pagal kurią kredito unijos valdybos nariams buvo pritaikyta asmeninė atsakomybė. Valdybos narių neišgelbėjo teismų praktikoje gerai žinoma verslo sprendimo taisyklė, kuri pasitelkiama kaip priemonė privataus juridinio asmens valdymo organų narių nepriklausomumui nuo teismų intervencijos taikant civilinę atsakomybę už priimtus sprendimus, kai sprendimai buvo priimti sąžiningai ir rūpestingai, užtikrinti.

Svarbu realiai įgyvendinti teisės aktų reikalavimus ir valdyti rizikas, susijusias su sudaromais sandoriais

Finansų įstaigoms teisės aktai numato nemažai pareigų, susijusių su rizikų, kylančių iš sudaromų sandorių valdymu. Tai paprastai apima ne tik rašytinių vidaus taisyklių, užtikrinančių saugų ir patikimą veikimą, turėjimą, bet ir  rizikų valdymą, kad būtų galima laiku pastebėti kylančią riziką, tinkamai ją įvertinti bei sumažinti, nuolat ją stebėti bei valdyti. Finansų įstaigoms įtvirtinta pareiga ir prieš priimant sprendimą įsigyti kapitalo arba pinigų rinkos priemonių, skolinti, prisiimti įsipareigojimus už savo klientą, įsitikinti, kad įsigyjamas finansinis turtas, įkeičiamas arba kitas turtas, iš kurio ateityje gali būti tenkinamas finansų įstaigos reikalavimas, tikrai yra ir iš jo gali būti tenkinamas įgytas finansų įstaigos reikalavimas; kliento finansinė bei ekonominė būklė ir jos prognozės leidžia tikėtis, kad klientas sugebės įvykdyti įsipareigojimus; klientas vykdė ir vykdo savo finansinius įsipareigojimus finansų įstaigoms (pažeidimo metu galiojusio Finansų įstaigų įstatymo 31 straipsnio 3 dalis).

Iš nutarties galima matyti, kad bent formaliai valdyba ėmėsi priemonių organizuoti rizikos valdymą kredito unijoje: valdybos (narių) ir kitų atsakingų subjektų pareigos paskolų suteikimo procese išsamiai reglamentuotos kredito unijos vidaus teisės aktuose: įstatuose, valdybos darbo reglamente, Paskolų suteikimo, grąžinimo ir išieškojimo taisyklėse, Skolininko būklės vertinimo tvarkoje. Tačiau akivaizdu, kad realiai kredito unijos rizikos valdymo sistema nebuvo veiksminga. Kredito unijai kilo žala, nes buvo suteikta paskola finansiškai nepajėgiai skolininkei, ją sukėlė paskolų komiteto ir valdybos nariai kartu, todėl akivaizdu, kad padarytą žalą jie turi atlyginti solidariai.

Valdybos nariai, norėdami išvengti atsakomybės, priimdami sprendimus, negali veikti formaliai

Valdybos nariai mėgino gintis, kad valdybos narių asmeninė atsakomybė negalima, kad valdyba neįgaliota dubliuoti paskolų komiteto darbo, pakartotinai vertinti dokumentų. Tačiau teismas su šiuo argumentu nesutiko, pateikdamas nuorodą į Kredito unijų įstatymą, įtvirtinantį kiekvieno kredito unijos valdybos nario pareigą imtis visų galimų priemonių tam, kad valdyba spręstų jos kompetencijai priskirtus klausimus ir sprendimai atitiktų teisės aktų nustatytus reikalavimus, taip pat vykdyti kitas įstatymų nustatytas pareigas. Teismas nurodė, kad „Valdybos nariai turi veikti sąžiningai, protingai ir rūpestingai, būti lojalūs unijai, imtis priemonių, kad priimami sprendimai atitiktų teisės aktų reikalavimus, kad jie būtų priimti turint ir išanalizavus visą reikiamą informaciją[1]“. Teismas nustatė, kad paskolų komiteto nariai, kurių pasiūlymas suteikti paskolą buvo privalomas paskolos išdavimo etapas, ir valdybos nariai, kurie priimdavo galutinį sprendimą suteikti paskolą, neįvykdė jiems teisės aktais pavestos pareigos atlikti išsamų skolininkės veiklos, patikimumo ir finansinės būklės vertinimą bei atsakingai skolinti, elgėsi neatidžiai ir nerūpestingai.

Tinkama valdysena ir rizikų valdymas galėjo padėti išvengti valdybos nariams asmeninės atsakomybės

Reguliuojamos industrijos, įskaitant finansų įstaigas paprastai pasirengia visas teisės aktų reikalaujamas tvarkas. Tačiau formalus dokumentacijos turėjimas neapsaugo nuo rizikų, jeigu organizacijoje nėra tinkamos valdysenos ir veiksmingos rizikos valdymo sistemos. Tam tikrais atvejais gali būti naudinga sudaryti nepriklausomą rizikų komitetą, kurio nariai turėtų tinkamų žinių, įgūdžių ir kompetencijos, kad suprastų ir kontroliuotų organizacijos rizikos valdymo strategiją bei organizacijai priimtiną riziką. Tokio komiteto nariu gali būti ir išorinis įmonės teisininkas, atitinkantis aptartus reikalavimus arba visas išorinis teisės departamentas. Valdybos narių asmeninė atsakomybė minėtoje kredito unijoje, tikėtina, nebūtų kilusi tokiu atveju. Verslo sprendimo taisykle užtikrinama privataus juridinio asmens valdymo organų narių galimybė rizikuoti, tačiau ja negalima remtis tada, kai pažeidžiami net pačios organizacijos prisiimti teisės aktai.

[1] Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-320-916/2019

Susiję sprendimai ir teisinės paslaugos:

Teisinio reguliavimo rizikų valdymas per Allaw platformą

ALLAW teisinės paslaugos teisės departamentams
Naujienos Teisininko patarimai