Jungtinių Tautų narkotikų kontrolės ir nusikalstamumo prevencijos biuro tyrimas parodė, kad per 2009 viso nusikalstamo pasaulio pajamos sudarė metus 3,6 % pasaulinio BVP. 2,7 % pasaulinio BVP pinigų buvo “išplauta”. Atitinkamai tai yra 2,1 ir 1,6 trilijonai dolerių. Netgi ir didžiausiam optimistui, gana aišku, kada tai labai dideli pinigų kiekiai ir su tuo kovoti reikia dar aktyviau. Dėl to, kovojant su pinigų plovimu ES 2015 metais priėmė ketvirtąją pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos direktyvą[1] (toliau – Direktyva). Direktyvą perkelti į nacionalinę teisę valstybės narės turėjo iki 2017 m. birželio 26 d. Ir tik kiek mažiau nei metams praėjus 2018 m. gegužės 30 d. buvo priimta nauja – penktoji pinigų plovimo prevencijos direktyva[2], kuri iš dalies pakeičia ketvirtąją. Šios direktyvos nuostatas valstybės narės į nacionalinę teisę perkelti turi laiko iki 2020 m. sausio 10 dienos. Taigi, toks intensyvus pinigų plovimo ir teroristų finansavimo (toliau – PP/TF) prevencijos reguliavimas parodo, jog tai itin svarbi ir daug rūpesčių kelianti sritis.
Nacionalinėje teisėje įgyvendinus direktyvas, PP/TF prevencija tampa priežiūros institucijos atsakomybe. Kiekviena institucija yra atsakinga už priskirtų PP/TF prevencijos subjektų priežiūrą. Institucijos privalo patvirtinti prižiūrimiems subjektams skirtus nurodymus, kuriais siekiama užkirsti kelią PP/TF, taip pat vykdyti subjektų priežiūrą, konsultuoti. Priimami nurodymai turėtų būti skirti atitinkamų subjektų specifikai suderinti su bendrais reikalavimais, kylančiais iš LR pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo[3]. Tačiau priimtuose nurodymuose yra reikalavimų, kurie visiems subjektams taikomi vienodai. Vienas iš tokių – klientų skirstymas į rizikos grupes.
Rizikos grupių sudarymo reikalavimas
Šio reikalavimo šaknis galima laikyti – rizika grįstą priežiūros metodą. Rizika grindžiamas metodas – metodas, kurį taikydamos kompetentingos institucijos ir įpareigotieji subjektai nustato, įvertina ir išsiaiškina vertinimo objektams kylančią PP/TF riziką ir imasi šiai rizikai proporcingų kovos su PP/TF veiksmų. Šio taikymo metodo išdava turėtų būti tokia – mažesnės rizikos vertinimo objektams gali būti taikomos ne tokios griežtos priežiūros ir kontrolės priemonės, o didesnės rizikos vertinimo objektams griežtesnės priemonės. Tokį metodą taiko tiek priežiūros institucijos įgyvendindamos rizika grindžiamą metodą subjektų atžvilgiu, tiek ir subjektai vertindami klientus.
Direktyvos 48 straipsnio 10 dalis įpareigojo Europos priežiūros institutą parengti gaires dėl rizika grindžiamos priežiūros metodo savybių ir veiksmų, kurių reikia imtis vykdant rizika grindžiamą priežiūrą[4]. Šios garės detalizuoja, kaip rizikos vertinimas turėtų būti atliekamas priežiūros institucijų. Vienas iš etapų įvardinamas kaip rizikos profilių sudarymas ir vertinimo objektų skirstymas į kategorijas. Kitais žodžiais tai – rizikos grupių sudarymas. Toliau gairėse nurodoma, jog dėl tokio suskirstymo vėliau būtų gali būti skiriami proporcingi rizikos profilių (grupių) priežiūros planai. Tačiau pačios gairės nėra privalomojo pobūdžio, todėl profiliavimas iš esmės nėra privalomas. Vis dėlto tikėtina, kad priežiūros institucijos tokių gairių laikosi ir rizikos grupės sudaromos.
Kalbant apie subjektus – rizikos grupių sudarymas yra privalomas. Anksčiau jau minėta, jog toks reikalavimas kyla iš nurodymų, kuriais siekiama užkirsti kelią PP/TF. Pavyzdžiui Lietuvos bankas patvirtina nurodymus, kurie skirti finansų rinkos dalyviams[5]. Šių nurodymų 30 punktas nurodo, kad finansų rinkos dalyviai privalo skirstyti klientus, su kuriais užmegzti dalykiniai santykiai, į rizikos grupes pagal savo dokumentuose nustatytus klientų priskyrimo prie grupių kriterijus ir procedūras. Identišką reikalavimą galima rasti ir nurodymams skirtiems nekilnojamojo turto agentams[6], buhalterinės apskaitos ar mokesčių konsultavimo paslaugas teikiančioms įmonėms[7] ir kitoms. Tai reiškia, kad PP/TF prevencijos subjektai privalo būti iš anksto įmonės dokumentuose nusistatę procedūras dėl klientų priskyrimo rizikos grupėms ir užmezgus su klientu dalykinius santykius jį priskirti vienai iš grupių. Taip pat PP/TF prevencijos subjektas skirtose Europos priežiūros instituto gairėse[8] nurodoma, kad klientų skirstymas į grupes taip pat reikalingas. Vėl gi, nenurodoma, koks tai skirstymas turėtų būti, tačiau kaip pavyzdinis nurodomas skirstymas į mažos, vidutinės ir didelės rizikos grupes.
Kodėl rizikos grupių išskyrimas reikalingas?
Pradedant svarbiausia pakartoti, jog klientų skirstymas į rizikos grupes yra rizika grindžiamo metodo aspektas. Rizika grindžiamo metodo esmė yra įvertinti klientų, su kuriais užmegzti dalykiniai santykiai, rizikingumą PP/TF srityje ir tuomet parinkti tinkamas priemones. Būtent tai ir yra rizikos valdymas.
PP/TF prevencijos subjektai turi sukurti optimizuotą klientų sistemą, kuomet kiekvienas iš jų priskiriamas mažos, vidutinės ar didelės PP/TF rizikos grupes. Priskyrimas prie tokios grupės reikštų atitinkamų priežiūros priemonių taikymą. Tam, kad suskirstymas į grupes būtų efektyvus, labai svarbu tinkamai pasirinkti kriterijus. Nustatant kriterijus turėtų būti atsižvelgiama į Europos Komisijos viršvalstybinį ir nacionalinį rizikos vertinimus. Pagal juose išskiriamas didelės rizikos srityse vykdančius veiklą klientus priskirti didelės rizikos grupei. Tokie kriterijai gali būti labai įvairūs. Pavyzdžiui nacionalinis PP/TF rizikos vertinimas[9] parodė, kad finansų sektoriuje didžiausia rizika yra, kuomet diegiamos naujos technologijos atlikti operacijoms. Todėl įmonės, kuriose vyrauja naujos technologijos turėtų būtų priskiriamos didesnės rizikos. Kitą pavyzdį iliustruoja Europos Komisijos ataskaita dėl PP/TF rizikos vertinimo[10]. Šiame vertinime teigiama, kad vis dar aukšta pinigų plovimo rizika išlieka privačios bankininkystės ar institucinių investicijų srityse. Elektroniniai pinigai ar lošimų sektorius išlieka didelės rizikos sritimis. Iš šių pavyzdžių matoma, jog rizikos sritys gali būti skirtingos – vykdomos veiklos techninė pusė, teikiamų paslaugų rūšis ir pan.
Taigi, matoma, jog rizikos vertinimas gali pateikti skirtingų rizikos grupių pagal sritį. Todėl ir PP/TF prevencijos subjektams neapribojamas klientų skirstymas į rizikos grupes – nurodymuose finansinių rinkų dalyviams pasakyta, kad tie patys klientai gali būti priskiriami prie kelių rizikos grupių. Tai parodo, kad klientų skirstymas į rizikos grupes neturi būti formalus. Kliento priskyrimas rizikos grupei yra vienas iš pinigų plovimo prevencijos etapų. Tokio paskyrimo išdava turi būti proporcingos priežiūros priemonės.
Kalbant konkrečiai, tinkamai paskirsčius klientus į atitinkamas rizikos grupes galima efektyviau užtikrinti pinigų plovimo prevenciją. Paprasčiausiai proporcingai skirstyti išteklius: didesnės rizikos klientams skirti daugiau priežiūros išteklių, o mažesnės atitinkamai mažiau. Taip pat iš anksto nustatytos procedūros dėl klientų paskyrimo į rizikos grupes užtikrintų procesą. Su klientu užmezgus dalykinius santykius jis automatiškai patektų į tam tikrą rizikos grupę ir priklausomai nuo rizikos grupės jam būtų taikoma atitinkamo intensyvumo priežiūra.
Išvados:
- PP/TF prevencija yra viena iš prioritetinių rizikos valdymo sričių ES. Tai atspindi dažnai leidžiami teisės aktai privalomi visoms valstybėms narėms, reikalavimų griežtumas. Keliami priežiūros reikalavimai tiek PP/TF prevencijos subjektams, tiek priežiūros institucijoms, todėl šis mechanizmas turi užtikrinti efektyvų, o ne formalų rizikos valdymą. Taigi, pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizikos valdymas turi būti veiksmingas: įmonėje turėtų veikti įmonės rizikos valdymo bei kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu sistema, darbuotojai turi būti praėję atitikties mokymus, vykdyti pagrindinius įpareigojimus pagal minėtą sistemą;
- Rizika grindžiamas metodas yra pamatinis rizikos valdymo metodas. Įvertinant subjekto keliamą riziką parenkamos atitinkamos priežiūros priemonės. Tam, kad būtų užtikrintas efektyvus rizikos valdymas svarbiausia tinkamai susipažinti su sritimi. Tam naudingi nuolatiniai atitikties mokymai arba išorinio rizikų eksperto konsultacijos. Tuomet svarbu nustatyti tinkamus kriterijus ir jais remiantis būtų nustatomas, kuriose srityse rizika yra didesnė ar mažesnė;
- Pagal kriterijus įvertintus subjektus reikia priskirti atitinkamoms rizikos grupėms. Į rizikos grupes suskirstytiems klientams turėtų būti taikomos atitinkamos priežiūros priemonės. Didesnės PP/TF rizikos klientams taikomos griežta priežiūra, o mažos rizikos ne tokios griežtos priemonės;
- Rizikos grupių sudarymas atneša naudos. Kuomet klientai priskiriami atitinkamoms grupėms tuomet PP/TF prevencijos subjektai gali efektyviau skirstyti išteklius. Kuomet daugiau priežiūros išteklių skiriama didesnės rizikos klientams, tada galima efektyviau užtikrinti PP/TF rizikos valdymą.
[1] 2015 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2015/849 dėl finansų sistemos naudojimo pinigų plovimui ar teroristų finansavimui prevencijos
[2] 2018 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2018/843
[3] Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymas (galiojanti redakcija)
[4] Bendros gairės dėl rizika grindžiamo kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu priežiūros metodo savybių ir veiksmų, kurių kompetentingos institucijos turėtų imtis vykdydamos rizika grindžiamą priežiūrą
[5] Lietuvos banko valdybos finansų rinkos dalyviams skirti nurodymai, kuriais siekiama užkirsti kelią pinigų plovimui ir (arba) teroristų finansavimui
[6] Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos nekilnojamojo turto agentams (brokeriams) skirti nurodymai, kuriais siekiama užkirsti kelią pinigų plovimui ir (ar) teroristų finansavimui
[7] Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos buhalterinės apskaitos ar mokesčių konsultavimo teikiančioms įmonėms ir šias paslaugas savarankiškai teikiantiems asmenims skirti nurodymai, kuriais siekiama užkirsti kelią pinigų plovimui ir (ar) teroristų finansavimui
[8] Bendros gairės pagal Direktyvos (ES) 2015/849 17 straipsnį ir 18 straipsnio 4 dalį dėl supaprastinto ir sustiprinto deramo klientų tikrinimo ir dėl veiksnių, į kuriuos kredito ir finansų įstaigos turėtų atsižvelgti vertindamos su atskirais verslo santykiais ir pavieniais sandoriais susijusią pinigų plovimo ir teroristų finansavimo riziką
[9] Lietuvos Respublikos nacionalinio pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizikos vertinimo ataskaita
[10] Europos komisijos ataskaita Parlamentui ir Tarybai dėl pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizikos, darančios įtaką vidaus rinkai ir susijusios su tarpvalstybine veikla, vertinimo
Įmonės rizikų valdymo sistemų diegimas
