Darbo tarybos rinkimai online – ar atitiktis pagal darbo kodeksą užtikrinama ir kitos personalo rizikos valdomos?

Prieš metus įsigaliojęs naujas Darbo kodeksas[1] (toliau – DK) susijęs su nemaža dalimi darbo teisės institutų. Pakeitimų neišvengė ir socialinės partnerystės tarp darbdavio ir darbuotojų reguliavimas, o būtent – darbo tarybų reglamentavimas. Senasis Darbo tarybų įstatymas[2] su pakeitimais buvo perkeltas į naują DK. Šiais pakeitimais atsirado naujų reikalavimų, kada darbo taryba privalo egzistuoti darbdavio lygmeniu. Naujas DK numato, jog darbo tarybas galima rinkti ir elektroniniu būdu, todėl tikėtina, kad atsiras įmonių pasinaudosiančių šiuo būdu. Kadangi tai yra viena iš DK naujovių, nėra iki galo aišku kaip turėtų vykti darbo tarybos rinkimai elektroninių būdu ir kaip tokios tarybos vykdys funkcijas.

Pagal anksčiau galiojusį reguliavimą darbo daryba privaloma buvo tik tuo atveju, kai įmonėje neveikdavo profesinė sąjunga arba jeigu darbuotojų kolektyvo susirinkimas darbuotojų atstovavimo ir gynimo funkcijos neperdavė atitinkamos ekonominės veiklos šakos profesinei sąjungai.

Dabartinis reguliavimas numato, kad darbo tarybos sudarymo išvengti galima tik tuo atveju, kai 1/3 visų darbdavio darbuotojų yra nariais darbdavio lygmeniu veikiančios profesinės sąjungos nariais. Nauju reguliavimu buvo susiaurintas ratas situacijų, kada galima nesudaryti darbo tarybų, ir dėl šios priežasties įmonėse, kuriose vidutinis darbuotojų skaičius yra dvidešimt ar daugiau privalėjo sudaryti darbo tarybas.

Teisinerizika.lt

LR Valstybinės darbo inspekcijos duomenimis Lietuvoje yra daugiau nei 7 tūkst. įmonių, kurių darbuotojų skaičius yra dvidešimt ar daugiau. Didžioji šių įmonių dalis turės sudaryti darbo tarybas, todėl ši tema šiuo metu ypatingai aktuali. Naujas DK numato, jog darbo tarybas galima rinkti ir elektroniniu būdu, todėl tikėtina, kad atsiras įmonių pasinaudosiančių šiuo būdu. Kadangi tai yra viena iš DK naujovių, nėra iki galo aišku kaip turėtų vykti darbo tarybų rinkimai elektroninių būdu ir kaip tokios tarybos vykdys funkcijas, ar atitiktis pagal darbo kodeksą užtikrinama.

Ar darbo tarybos gali būti renkamos elektroniniu būdu?

Naujojo darbo kodekso 171 straipsnio 16 dalis numato galimybę darbo tarybos rinkimus atlikti elektroniniu būdu, tačiau užtikrinant slaptumą ir darbuotojų valios išraiškos teisingumą. To pačio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad darbo taryba renkama remiantis visuotine ir lygia rinkimų teise, slaptu balsavimu. Analogišką nuostatą dėl visuotinių, lygių ir slaptų rinkimų galima rasti tiek LR Prezidento rinkimų įstatyme[3], tiek LR Seimo rinkimų įstatyme[4], o šių reikalavimų šaknys yra Konstitucija[5]. Darytina išvada, kad tiek darbo tarybos rinkimuose, tiek ir Prezidento ar Seimo rinkimuose visuotino, lygaus ir slapto balsavimo reikalavimų turinys turi tokią pačią reikšmę. Tačiau įstatymai nei Prezidento nei Seimo rinkimų įstatymuose nenumato galimybės balsuoti elektroniniu būdu. Apskritai, elektroninio balsavimo sistema labiausia siejama su slapto balsavimo kriterijaus atitikimu, kadangi yra abejojama ar elektroninio balsavimo atveju galima užtikrinti saugumą ir slaptumą. Būtent dėl šio argumento elektroninis balsavimas nėra dažnai sutinkamas užsienio valstybėse ir nebuvo įteisintas Lietuvoje iki naujo DK įsigaliojimo. Galima diskutuoti, kad darbo tarybų rinkimai ir Seimo ar Prezidento rinkimai labai skiriasi renkamu organu, jo funkcijomis ir įgaliojimais valstybėje, apskritai svarba valstybės valdyme. Tačiau negalima paneigti fakto, kad tiek vieni tiek kiti rinkimai privalo būti slapti.

DK norma įtvirtinanti galimybę rengti darbo tarybos rinkimus elektroniniu balsavimu iš esmės neprieštarauja konstituciniam rinkimų slaptumo reikalavimui, kadangi ta pati norma nurodo, kad elektroniniai rinkimai galimi tik užtikrinus balsavimo slaptumą. Tačiau tiek Lietuvos, tiek kitų užsienio valstybių praktikoje girdimi argumentai, kad elektroniniai rinkimai neužtikrintų slaptumo. LR Seimo kanceliarijos teisės departamento pateiktoje išvadoje dėl balsavimo internetu teigiama, kad balsavimas internetu vyksta nuotoliniu būdu ir būtent dėl šios priežasties „rinkimų komisijų nariai ir kiti valstybės įgalioti asmenys negali įsitikinti balsavimo slaptumu bei rinkėjo laisva valia, juo labiau negali to užtikrinti[6]. Suomijos Teisingumo ministerijos puslapyje skelbiama, kad internetinių rinkimų rizikos nusveria naudą – neužtikrinamas slaptumas, didžiulės išlaidos, o ir Prancūzijos Nacionalinio kibernetinio saugumo agentūra pateikė savo nuomonė, jog kibernetinių atakų rizikos būtų labai didelės. Taigi, praktikoje sukuriama situacija, kuomet  darbo tarybų elektroniniai rinkimai galimi, tačiau privaloma užtikrinti, jog nekils pavojus rinkimų slaptumui. Tikėtina, kad ši pareiga gula ant darbdavio ir darbo tarybos rinkimų komisijos pečių, kadangi pagal įstatymą elektroninius darbo tarybų rinkimus rengti nusprendžia darbdavys ir komisija bendru sutarimu. Tam, kad būtų išvengta rizikos dėl galimo slaptumo reikalavimo pažeidimo darbdavys turėtų imtis papildomų priemonių tokiam slaptumui užtikrinti ir tik tokiu atveju darbo tarybos rinkimai elektroniniu būdu būtų teisėti.

Elektroninės erdvės vaidmuo darbdavio ir darbuotojo santykiuose

Darbo taryba yra renkama visų darbuotojų, kurie išdirbę darbovietėje daugiau nei 3 mėnesius. Tai yra organas, kuris atstovauja darbuotojų interesus santykiuose su darbdaviu. Pagrindinės funkcijos yra konsultavimas ir informavimas darbdaviui priimant sprendimus, pasiūlymų teikimas darbdaviui, o esminė pareiga – atliekant savo funkcijas atsižvelgti į visų darbuotojų interesus, nediskriminuoti atskirų darbuotojų ar jų grupių. Tokių funkcijų prigimtis yra darbuotojų ir darbdavio santykių palaikymas, neatitolimas. Ne be reikalo pareiga išrinkti darbo tarybą atsiranda darbovietėse, kuriose dirba 20 ar daugiau darbuotojų, kadangi esant tokiam skaičiui darbdaviui sunku palaikyti kontaktą su darbuotojais. Dėl to, toks organas yra labai praktiškas – darbo taryba privalo palaikyti bent minimalų būtiną kontaktą su darbdaviu ir darbuotojais.

Teisinerizika.lt

Harvardo verslo apžvalgoje publikuotame tyrime apie personalo valdymą buvo prieita prie išvados – bendravimas ir darbas virtualioje erdvėje tarp bendradarbių kenkia sveikiems darbo santykiams. Kiekvienam organizacijos vadovui turėtų būti žinoma, kad darbas vyksta sklandžiai, kai kolegos pasitiki vienas kitu ir vyrauja gera atmosfera. Kuomet darbovietėje nėra gyvo bendravimo tarp darbuotojų, o veiksmas vyksta tik virtualioje erdvėje, darbo našumas ir kokybė gali nukristi. Todėl darbdavys turėtų žinoti kokių priemonių imtis, o kokiu nesiimti norint išlaikyti tinkamą atmosferą darbe. Darbo taryba kaip organas palaikantis darbuotojų ir darbdavio santykius, aktyviai veikiant gali padėti tokią atmosferą palaikyti. Be formalaus reikalavimų įvykdymo darbo taryba taip pat gali teikti darbdaviui pasiūlymus dėl įvairių darbo klausimų, sušaukti pasitarimus ir taip gerinti darbo sąlygas. Tokie veiksmai darbovietėje, kuomet stengiamasi dėl geresnių darbo sąlygų, yra labai svarbūs siekiant geresnių rezultatų.

Kodėl nerekomenduojami darbo tarybos rinkimai online?

Darbo tarybos rinkimai elektroniniu būdu, tikėtina, taps akligatviu per šį organą padėti gerinti darbovietės mikroklimatą. Realus darbo tarybų rinkimas ir elektroninis gali duoti skirtingų rezultatų. Renkant šį svarbų organą elektroniniu variantu darbuotojai gali net nepajusti pokyčių ir susidaryti blogą įspūdį, jog tai tik dar vienas formalumas, kurį svarbu įgyvendinti ir tik išvengti baudų. Vykdant popierinį rinkimų variantą, kaip yra įprasta, tikėjimas ir pasitikėjimas, kad nauja darbo taryba nėra formalumas gali būti didesnis.

Teisinerizika.lt

Tai patvirtina straipsnis iš mokslinio leidinio Vadybos akademija (angl. The Academy of Management Executive), kuriame kalbama, jog vienas didžiausių virtualios vadybos minusų yra pasitikėjimo stygius. Toks trūkumas gali pasireikšti tiek iš darbdavio tiek iš darbuotojo pusės, kadangi nėra kontaktuojama akis į akį. Be tokio bendravimo užkertama galimybė neverbaliniam kontaktui, kuris dažnai turi didelės reikšmės kolegų pasitikėjimu vienas kitu, o tai daro tiesioginę įtaką darbo našumui. Darbo tarybą išrinkus elektroniniu būdu ir jai veikiant virtualioje realybėje mažėja tikimybė pajausti apčiuopiamą efektą. Taigi, norint, jog darbo taryba atneštų apčiuopiamos naudos darbovietei svarbu suprasti, kad toks reikalavimas nėra tik dar vienas formalumas. Prof. Tomas Davulis, vienas iš naujo DK rengėjų, pastebėjo, kad darbo taryba turi būti organas suartinantis darbdavio ir darbuotojų nuomones dėl sprendimų priėmimo siekiant organizacijos sėkmes. Dėl to, renkantis tarp popierinio ir elektrinio darbo tarybų variantų, didesnė tikimybė, jog įprastas popierinis variantas atneštų daugiau naudos. Darbo tarybos rinkimai turėtų elektroniniu būdu turėtų būti organizuojami tik gerai įvertinus visus “už” ir “prieš”.

Išvados:

  • Įpareigojimas sudaryti darbo tarybas paliečia reikšmingą dalį įmonių, įstaigų ar organizacijų. Didžioji šių įmonių dalis darbo tarybų iki šiol neturėjo, todėl jas privalės išsirinkti. Rinkimai gali būti vykdomi tiek įprastu (popieriniu) variantu, tiek ir elektroniniu būdu;
  • Darbo tarybos rinkimams taikomi standartai turi atitikti įprastų rinkimų standartus. DK numato, kad darbo tarybos renkamos tiesioginiu rinkimų principu, remiantis visuotine, lygia rinkimų teise, slaptu balsavimu – tokie rinkimams taikomi reikalavimai įtvirtinti konstitucijoje. Dėl to šių standartų atitikimas darbo tarybų rinkimuose negali būti žemesnis nei taikomų kitiems rinkimams;
  • Nėra aišku, kaip turi būti užtikrinama elektroninių darbo tarybos rinkimų atitiktis pagal Darbo kodeksą. Suteikdamas teisę vykdyti elektroninius rinkimus, DK nurodo, kad privalu užtikrinti jų slaptumą. Tačiau elektroninių Prezidento ar Seimo rinkimų atsisako tiek užsienio valstybės tiek ir Lietuva. To priežastis – nežinoma – kaip užtikrinti rinkimų slaptumą. Neužtikrinus darbo tarybų rinkimų slaptumo, tokie rinkimai būtų neteisėti;
  • Darbo daryba neturėtų būti formalus organas.. Daug diskutuojama apie tai ar darbo tarybos nebus tik dar vienas formalumas. Atsakymas į šią diskusiją priklauso nuo darbdavio požiūrio, kadangi darbo taryba gali atnešti naudos, ją tinkamai išrinkus ir sudarant sąlygas veikti. Tinkamas darbo tarybų išrinkimas ir įgaliojimų vykdymas atneštų naudos ir darbdaviui ir darbuotojams
  • Kai darbo tarybos rinkimai vykdomi online, atitiktis pagal darbo kodeksą gali būti užtikrinama, tačiau virtuali erdvė nesuteikia pasitikėjimo. Tai didžiausias jos trūkumas. Dėl šios priežasties darbo tarybų rinkimai ir veikla elektroninėje erdvėje yra pagrindas personalui nepasitikėti ja.

[1] Lietuvos Respublikos darbo kodeksas, 2016-09-14

[2] Lietuvos Respublikos darbo tarybų įstatymas, 2004-10-26 (negalioja nuo 2017-06-30)

[3] Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų įstatymas, 1992-12-22

[4] Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymas, 1992-07-09

[5] Lietuvos Respublikos Konstitucija, 1992-11-02

[6] Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvada „Dėl Lietuvos Respublikos balsavimo internetu pagrindų įstatymo projekto“, 2018-05-25

Teisininko patarimai