DI turinio žymėjimas 2026: ką įmonėms reikia padaryti dėl ChatGPT, chatbotų ir kito dirbtinio intelekto?

Naudojate ChatGPT, Microsoft Copilot, Claude ar Gemini? Įmonės svetainėje veikia DI pokalbių robotas? Rinkodarai kuriate DI vaizdus ar vaizdo įrašus? O gal DI jau naudojamas darbuotojų, kandidatų ar klientų procesams?

Nuo 2026 m. rugpjūčio 2 d. pradėti taikyti ES Dirbtinio intelekto akto 50 straipsnyje nustatyti skaidrumo reikalavimai. Įmonėms tai reiškia ne vien naują pareigą tam tikrais atvejais pažymėti DI sukurtą turinį. Pirmiausia reikia žinoti, kur organizacijoje naudojamas DI, kokiam tikslui jis naudojamas ir kokie reikalavimai taikomi konkrečiam naudojimo atvejui.

Ne kiekvieną ChatGPT parašytą tekstą reikia žymėti ir ne kiekvienas DI įrankis yra didelės rizikos sistema. Tačiau vien tai, kad įmonė naudoja plačiai paplitusį DI produktą, savaime nereiškia, kad jos DI atitiktis sutvarkyta.

Didžiausia rizika prasideda tada, kai įmonė nežino, kokios DI sistemos ir kokiais būdais iš tikrųjų naudojamos jos viduje.

Kas pasikeitė nuo 2026 m. rugpjūčio 2 d.?

DI akto 50 straipsnyje nustatytos specialios skaidrumo pareigos tam tikrų DI sistemų tiekėjams ir naudotojams (diegėjams). Europos Komisija 2026 m. liepos 20 d. patvirtino gaires dėl šių reikalavimų taikymo. Svarbu: gairės nėra privalomos ir autoritetingai DI aktą aiškinti gali tik Europos Sąjungos Teisingumo Teismas, tačiau praktikoje tikėtina, kad jomis vadovausis nacionalinės rinkos priežiūros institucijos.

Priklausomai nuo konkrečios situacijos, pareigos gali būti susijusios su:

• informavimu, kad žmogus bendrauja su DI sistema;
• DI sugeneruoto ar manipuliuoto turinio techniniu žymėjimu;
• deepfake turinio atskleidimu;
• tam tikro DI sugeneruoto teksto, skelbiamo viešojo intereso klausimais, žymėjimu;
• žmonių informavimu apie emocijų atpažinimo ar biometrinės kategorizacijos sistemų naudojimą.

Tačiau pareigos skiriasi priklausomai nuo to, ką įmonė daro su DI ir kokį vaidmenį ji atlieka. Todėl vien bendras teiginys „naudojame ChatGPT“ neleidžia nustatyti, kokie DI akto reikalavimai taikomi.

Skaitmeninis omnibusas: ką jis atidėjo, o ko – ne

2026 m. liepos 24 d. Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje paskelbtas Reglamentas (ES) 2026/1744 (vadinamasis Digital Omnibus on AI), kuriuo iš dalies keičiamas DI aktas. Jis įsigaliojo 2026 m. liepos 27 d.

Įmonėms svarbiausia suprasti, kad omnibusas neatidėjo 50 straipsnio skaidrumo pareigų. Atidėtos pareigos, susijusios su didelės rizikos DI sistemomis.

Omnibusas taip pat papildė draudžiamų DI praktikų sąrašą (be kita ko, dėl nesutartinio intymaus turinio generavimo) ir sušvelnino DI raštingumo pareigos formuluotę.

Praktinė išvada organizacijai: papildomas laikas gautas ten, kur reikalavimai sudėtingiausi, bet ne ten, kur jie taikomi plačiausiai. Skaidrumo pareigos jau galioja.

Ar reikia žymėti kiekvieną ChatGPT, Copilot ar Claude sukurtą tekstą?

Ne.

DI aktas nenustato bendros taisyklės, kad kiekvienas darbuotojo su ChatGPT, Copilot, Gemini ar Claude pagalba parengtas tekstas turi būti pažymėtas „sukurta naudojant DI“.

Pavyzdžiui, nėra pagrindo vien dėl DI akto 50 straipsnio automatiškai žymėti kiekvieną:

• DI padedamą rengti vidinį el. laišką;
• žmogaus redaguotą komercinį pasiūlymą;
• DI pagalba parengtą dokumento santrauką;
• žmogaus iš esmės peržiūrėtą rinkodaros tekstą.

Tokią išvadą lemia ne bendras principas, o konkrečios DI akto nuostatos:

• 50 straipsnio 2 dalies išimtis. Techninio žymėjimo pareiga netaikoma, kai DI sistema atlieka tik pagalbinę standartinio redagavimo funkciją arba iš esmės nekeičia diegėjo pateiktų įvesties duomenų ar jų semantikos. Gramatikos taisymas ar teksto glaudinimas paprastai patenka į šią išimtį.
• 50 straipsnio 2 dalies adresatas. Ši pareiga tenka DI sistemos tiekėjui (pvz., generatyvinio DI platformai), o ne kiekvienam darbuotojui, naudojančiam įrankį darbe.
• Redakcinės atsakomybės išimtis. Viešojo intereso klausimais skelbiamo DI sugeneruoto teksto atskleidimo pareiga netaikoma, kai turinys buvo peržiūrėtas žmogaus ir kai fizinis ar juridinis asmuo prisiima redakcinę atsakomybę už paskelbtą turinį.

Atskiros taisyklės taikomos, kai DI sugeneruotas ar manipuliuotas turinys yra deepfake arba kai tam tikras DI sugeneruotas tekstas skelbiamas visuomenei viešojo intereso klausimais be žmogaus peržiūros ir redakcinės atsakomybės.

Todėl teisingas klausimas nėra vien:

„Ar naudojame ChatGPT?“

Teisingas klausimas yra:

„Kam jį naudojame ir kas vyksta su DI sugeneruotu rezultatu?“

Ar svetainės AI chatbotas turi prisistatyti kaip dirbtinis intelektas?

DI akto 50 straipsnio 1 dalis numato, kad DI sistemos, skirtos tiesiogiai sąveikauti su fiziniais asmenimis, turi būti suprojektuotos ir sukurtos taip, kad žmogus būtų informuotas, jog bendrauja su DI sistema. Išimtis taikoma, kai tai akivaizdu pakankamai informuoto, pastabaus ir nuovokaus fizinio asmens požiūriu, atsižvelgiant į aplinkybes ir naudojimo kontekstą. Atskira išimtis numatyta įstatymu leidžiamoms nusikalstamų veikų nustatymo, prevencijos ir tyrimo sistemoms.

Kam ši pareiga tenka: tiekėjui ar įmonei?

Tai dažniausiai klaidingai suprantama vieta.

50 straipsnio 1 dalis yra projektavimo pareiga ir ji adresuota DI sistemos tiekėjui. Įmonė, savo svetainėje įsidiegusi trečiosios šalies chatbotą, paprastai yra diegėja, o ne tiekėja.

Tačiau pagal DI akto 25 straipsnį diegėjas gali tapti tiekėju, be kita ko, kai:

• pateikia DI sistemą rinkai ar pradeda ją naudoti savo vardu arba su savo prekės ženklu (dažnas atvejis naudojant „white-label“ chatbotus);
• iš esmės pakeičia DI sistemą;
• pakeičia DI sistemos numatytąją paskirtį.

Todėl praktikoje įmonei nepakanka remtis tuo, kad „chatbotą tiekia partneris“. Reikia patikrinti:

• koks yra realus įmonės vaidmuo – diegėjo ar tiekėjo;
• ar žmogui aišku, kad jis bendrauja su DI;
• ar informacija pateikiama ne vėliau kaip pirmosios sąveikos metu;
• ar informacija pateikta aiškiai, atskiriamai ir laikantis prieinamumo reikalavimų;
• ką dėl skaidrumo numato sutartis su DI tiekėju;
• ar įmonė gali dokumentais pagrįsti, kaip ši kontrolė įgyvendinta.

Tai jau ne vien dizaino ar gero UX klausimas. Nuo 2026 m. rugpjūčio 2 d. tai gali būti DI akto atitikties klausimas.

DI vaizdai, video ir deepfake: kada reikia žymėti?

Šioje srityje įmonėms pavojinga vadovautis vien principu: „jei visi supras, kad tai DI, nieko daugiau nereikia“.

DI aktas atskirai reguliuoja DI sugeneruoto ar manipuliuoto turinio techninį aptinkamumą ir tam tikrais atvejais – informavimą apie deepfake turinį.

DI sistemų tiekėjams taikoma pareiga užtikrinti, kad sintetinio garso, vaizdo, video ar teksto turinys būtų pažymimas mašininiu būdu nuskaitomu formatu ir būtų įmanoma nustatyti, kad jis buvo sugeneruotas ar manipuliuotas DI. DI sistemų diegėjams atskirai taikomos deepfake ir tam tikro viešojo intereso turinio atskleidimo pareigos.

Svarbios išimtys ir laiko ribos

• Meniniai ir fiktyvūs kūriniai. Kai deepfake turinys yra akivaizdžiai meninio, kūrybinio, satyrinio ar fiktyvaus pobūdžio kūrinio dalis, skaidrumo pareigos apsiriboja tinkamu turinio egzistavimo atskleidimu taip, kad nebūtų trukdoma rodyti kūrinį ar juo mėgautis.
• Atgaline data žymėti nereikia. Iki 2026 m. rugpjūčio 2 d. sugeneruoto ar manipuliuoto vaizdo, garso ir video turinio žymėti atgaline data nereikia – pagal galutines Komisijos gaires reikšminga yra turinio sugeneravimo data.
• Tekstui taikoma kita logika. Viešojo intereso klausimais skelbiamo DI sugeneruoto teksto atveju reikšminga yra paskelbimo, o ne sugeneravimo data. Iki rugpjūčio 2 d. parengtas, bet vėliau paskelbtas tekstas į taikymo sritį patenka, nebent taikoma redakcinės atsakomybės išimtis.

Todėl rinkodaros ar komunikacijos skyriui neužtenka bendro principo:

„DI turinį pažymėsime, jeigu atrodys, kad reikia.“

Organizacija turėtų turėti aiškią taisyklę, kokiam DI turiniui kokia kontrolė taikoma ir kas už tai atsakingas.

Elgesio kodeksas dėl DI sugeneruoto turinio skaidrumo

Kartu su gairėmis DI tarnyba koordinavo Elgesio kodekso dėl DI sugeneruoto turinio skaidrumo parengimą. 2026 m. liepos 8–9 d. Europos Komisija ir Europos DI valdyba pripažino šį kodeksą tinkama savanoriška priemone praktiškai įgyvendinti DI akto 50 straipsnio 2, 4 ir 5 dalių pareigas. Iki 2026 m. liepos pabaigos jį pasirašė apie 190 organizacijų.

Kodeksas nepakeičia DI akto ir nėra privalomas. Tačiau šiuo metu tai vienintelis ES lygmeniu pripažintas praktinis įrankis, kuriuo generatyvinio DI sistemų tiekėjai ir diegėjai gali demonstruoti atitiktį skaidrumo reikalavimams. Organizacijoms, kurių veikloje DI sugeneruotas turinys yra reikšmingas, verta įvertinti, ar prisijungimas prie kodekso yra tikslingas.

Emocijų atpažinimas ir biometrija: vien informavimo gali nepakakti

Jeigu įmonė naudoja emocijų atpažinimo, biometrinės kategorizacijos ar kitus žmones analizuojančius DI sprendimus, problema gali būti gerokai platesnė už skaidrumo pranešimą.

Tam tikri DI naudojimo būdai patenka į DI akto draudžiamų praktikų sritį. Pavyzdžiui, DI akte atskirai reguliuojamas emocijų atpažinimas darbo vietoje ir švietimo įstaigose.

Todėl, pavyzdžiui, darbuotojų emocijų atpažinimo atveju pirmasis klausimas nėra:

„Kokį informavimo tekstą parašyti darbuotojui?“

Pirmiausia reikia patikrinti:

„Ar toks DI naudojimas apskritai leidžiamas?“

Tai viena iš priežasčių, kodėl DI atitiktis negali būti sutvarkyta vien sukūrus standartinį „AI notice“.

Personalo atranka su DI: skaidrumo klausimas čia tik pradžia

Jeigu įmonė naudoja DI kandidatų atrankai, CV vertinimui ar sprendimams dėl paaukštinimo ir darbo santykių nutraukimo, aktualus ne tik 50 straipsnis.

Tokie naudojimo atvejai patenka į DI akto III priedą ir gali būti kvalifikuojami kaip didelės rizikos DI sistemos. Tai reiškia gerokai platesnį reikalavimų rinkinį: rizikos valdymą, duomenų valdyseną, žmogaus vykdomą priežiūrą, informavimo ir dokumentavimo pareigas, o diegėjams – ir pareigą naudoti sistemą pagal instrukcijas bei užtikrinti kompetentingą priežiūrą.

Pagal Reglamentu (ES) 2026/1744 pakeistą tvarkaraštį šios pareigos savarankiškoms III priedo sistemoms taikomos nuo 2027 m. gruodžio 2 d. Tai nėra atleidimas – tai pasiruošimo langas, kuriuo verta pasinaudoti dabar, kol DI įrankiai dar tik diegiami į HR procesus.

DI aktas ir BDAR: vienos atitikties patikros dažnai neužtenka

Didelė dalis versle naudojamų DI sistemų kartu tvarko asmens duomenis.

Pavyzdžiui:

• chatbotas gali rinkti klientų informaciją;
• kandidatų atrankos DI analizuoja CV ir kitus kandidatų duomenis;
• susitikimų transkribavimo įrankis apdoroja balsą ir pokalbio turinį;
• generatyvinio DI sistema gali gauti darbuotojų ar klientų dokumentus;
• personalo valdymo DI gali analizuoti darbuotojų veiklą.

Tokiais atvejais kartu su DI aktu reikia vertinti ir BDAR: tvarkymo tikslus, teisinį pagrindą, duomenų minimizavimą, tiekėjo vaidmenį, duomenų perdavimą už EEE, saugojimo terminus, automatizuotus sprendimus bei tai, ar nereikalingas poveikio duomenų apsaugai vertinimas (PDAV / DPIA).

Todėl klausimas:

„Ar mūsų naudojamas DI įrankis atitinka DI aktą?“

dažnai yra per siauras.

Praktiškiau klausti:

„Ar mūsų konkretus DI naudojimo atvejis atitinka DI akto, BDAR, saugumo ir mūsų pačių organizacijos valdysenos reikalavimus?“

Kokios baudos gresia už DI akto pažeidimus?

Apyvarta skaičiuojama pagal ankstesnius finansinius metus. Mažosioms ir vidutinėms įmonėms, įskaitant startuolius, taikoma priešinga taisyklė: bauda ribojama mažesniąja iš nurodytų sumų.

Tačiau finansinė bauda nėra vienintelė DI rizika.

Netinkamai kontroliuojamas DI gali lemti:

• asmens duomenų nutekėjimą;
• konfidencialios informacijos perdavimą DI tiekėjui;
• neteisėtą darbuotojų ar kandidatų vertinimą;
• diskriminacinius sprendimus;
• reputacinę žalą;
• klientų pretenzijas;
• tiekėjo ir sutartines rizikas;
• situaciją, kai vadovybė net nežino, kokius DI įrankius darbuotojai naudoja.

Todėl DI rizikos valdymas neturėtų prasidėti tik gavus priežiūros institucijos klausimą.

Ar yra pereinamasis laikotarpis?

Taip, tačiau jis siauras ir dažnai suprantamas per plačiai.

DI akto 50 straipsnis pradėtas taikyti nuo 2026 m. rugpjūčio 2 d. Reglamentu (ES) 2026/1744 į DI aktą įtraukta 111 straipsnio 4 dalis nustato, kad DI sistemų, įskaitant bendrosios paskirties DI sistemas, kurios generuoja sintetinį garso, vaizdo, video ar teksto turinį ir kurios rinkai buvo pateiktos iki 2026 m. rugpjūčio 2 d., tiekėjai turi iki 2026 m. gruodžio 2 d. įgyvendinti 50 straipsnio 2 dalies techninio žymėjimo pareigą.

Tai reiškia tik tiek, kiek pasakyta. Pereinamasis laikotarpis:

• taikomas tiekėjams, o ne diegėjams;
• apima tik 50 straipsnio 2 dalį, t. y. mašininiu būdu nuskaitomą žymėjimą;
• netaikomas deepfake atskleidimui, informavimui apie sąveiką su DI ar viešojo intereso tekstų žymėjimui.

Visos kitos 50 straipsnio skaidrumo pareigos galioja nuo 2026 m. rugpjūčio 2 d.

Ką įmonei verta padaryti dabar?

Vienkartinė DI akto teisinė konsultacija gali atsakyti į konkretų klausimą, tačiau organizacijai, kurioje darbuotojai jau naudoja Copilot, ChatGPT, Claude, Fireflies ar įvairius rinkodaros ir HR DI įrankius, problema tuo nesibaigia.

Pirmas brandžios DI atitikties žingsnis yra žinoti, kokios DI sistemos ir konkretūs jų naudojimo atvejai apskritai egzistuoja organizacijoje.

Toliau verta:

1. Sudaryti naudojamų DI sistemų ir jų naudojimo atvejų sąrašą.
2. Nustatyti organizacijos vaidmenį ir galimą DI sistemos rizikos kategoriją.
3. Patikrinti DI akto skaidrumo ir kitus taikytinus reikalavimus.
4. Įvertinti BDAR, informacijos saugumo ir DI tiekėjo rizikas.
5. Dokumentuoti sprendimą, naudojimo sąlygas ir nustatyti periodinę peržiūrą.

Sąrašas atrodo paprastas. Praktikoje kiekvienas žingsnis remiasi į vertinimo sprendimus, kurių šablonas neišsprendžia:
• DI sistemų sąrašas beveik niekada nebūna pilnas — dalis įrankių naudojami be IT ar vadovybės žinios, o naujos DI funkcijos atsiranda jau įsigytuose produktuose be atskiro sprendimo.
• Tas pats juridinis asmuo skirtinguose procesuose gali būti ir diegėjas, ir tiekėjas. Klaida nustatant vaidmenį pakeičia visą taikomų pareigų rinkinį.
• Rizikos kategorija nustatoma ne pagal įrankį, o pagal konkretų naudojimo atvejį: ta pati sistema viename procese gali būti nereglamentuojama, kitame — didelės rizikos.
• Dokumentacija, kuri neatlaiko priežiūros institucijos klausimo, atitikties nesukuria.

Kiekvieną reikšmingesnį DI naudojimo atvejį verta vertinti bent pagal keturias dimensijas:

DI aktas → privatumas ir BDAR → informacijos saugumas → tiekėjo ir sutartinė rizika.

Galiausiai organizacijoje turi būti aišku:

kas konkrečią DI sistemą patvirtino, kokiam tikslui ją leidžiama naudoti, kokių duomenų į ją negalima kelti, kokios naudojimo sąlygos nustatytos ir kada sprendimas bus peržiūrėtas iš naujo.

Tai jau yra AI governance – nuolatinė DI valdysena, o ne vienkartinė konsultacija.

Nežinote, kokia DI rizika yra jūsų įmonėje? Pradėkite nuo AI rizikos Express audito

Jeigu nežinote, ar jūsų organizacijoje naudojamoms DI sistemoms taikomi skaidrumo, didelės rizikos, privatumo ar kiti reikalavimai, nebūtina iš karto pradėti nuo didelės apimties audito.

Teisinerizika.lt AI rizikos Express auditas per kelias minutes padeda preliminariai nustatyti:

• ar jūsų DI naudojimo atvejuose yra padidintos reguliacinės rizikos signalų;
• ar gali būti aktualūs DI akto skaidrumo reikalavimai;
• ar naudojimo atvejis gali reikalauti išsamesnio profesionalaus vertinimo;
• ar DI naudojimas susijęs su asmens duomenų apsaugos rizikomis;
• ar organizacijoje jau yra pagrindiniai DI valdysenos elementai;
• kokį tolesnį veiksmą verta atlikti pirmiausia.

→ Atlikti AI rizikos Express auditą

Express auditas yra preliminari savikontrolės priemonė ir nepakeičia konkrečios DI sistemos ar jos naudojimo atvejo individualaus teisinio ir atitikties vertinimo.

Kada verta atlikti profesionalų AI atitikties auditą?

Express auditas padeda nustatyti pirmuosius rizikos signalus. Tačiau išsamesnis AI atitikties auditas tampa aktualus, kai organizacija:

• naudoja daug skirtingų DI sistemų;
• DI naudoja HR, finansų, sveikatos, švietimo ar kituose jautriuose procesuose;
• DI rezultatai daro įtaką sprendimams apie žmones;
• DI sistemoms perduoda klientų ar darbuotojų asmens duomenis;
• integruoja DI į klientams teikiamus produktus ar paslaugas;
• nėra sudariusi naudojamų DI sistemų registro;
• nežino, ar darbuotojai naudoja nepatvirtintus DI įrankius;
• neturi vieningo naujų DI sistemų patvirtinimo proceso;
• nori būti pasirengusi priežiūros institucijos patikrai.

Tokiu atveju vien atsakymo į klausimą „ar reikia žymėti mūsų chatbotą?“ jau nepakanka.

Reikia įvertinti visą organizacijos DI rizikos ir atitikties profilį.

→ Užsisakyti profesionalų AI atitikties vertinimą

Kai vienkartinio AI audito nepakanka: nuolatinė AI valdysena

DI naudojimas organizacijoje nuolat keičiasi.

Šiandien darbuotojai pradeda naudoti Copilot. Kitą mėnesį HR įsigyja kandidatų vertinimo įrankį. Marketingas prijungia naują generatyvinio DI platformą. IT integruoja LLM į klientams teikiamą produktą.

Todėl vienkartinis AI atitikties auditas parodo situaciją konkrečiu momentu, tačiau neužtikrina, kad po šešių mėnesių organizacija vis dar žinos, kokios DI sistemos joje naudojamos.

Brandžios organizacijos todėl pereina nuo klausimo:

„Ar šitas DI įrankis leidžiamas?“

prie sistemos:

„Kaip užtikriname, kad kiekvienas naujas DI naudojimo atvejis būtų įvertintas prieš pradedant jį naudoti ir kontroliuojamas visą jo gyvavimo laiką?“

Teisinerizika.lt valdoma AI Governance paslauga gali apimti:

• centralizuotą DI sistemų ir naudojimo atvejų registrą;
• naujų DI įrankių pateikimo vertinimui procesą;
• DI akto ir BDAR pirminę bei ekspertinę patikrą;
• DI tiekėjų ir susijusių rizikų vertinimą;
• informacijos saugumo kontrolės patikrą;
• leidžiamų naudojimo būdų ir sąlygų dokumentavimą;
• papildomų vertinimų inicijavimą, kai jų reikia;
• periodines DI sistemų peržiūras;
• reikšmingų DI naudojimo pakeitimų kontrolę;
• dokumentuotą sprendimų ir atliktų vertinimų istoriją.

Tikslas – kad vadovybė bet kuriuo metu galėtų atsakyti:

Kokį DI naudojame, kam jį naudojame, kokios rizikos įvertintos, kas priėmė sprendimą, kokiomis sąlygomis sistema gali būti naudojama ir kada ją peržiūrėsime iš naujo?

→ Sužinoti apie Teisinerizika.lt valdomą AI Governance paslaugą

Dažniausiai užduodami klausimai apie DI akto reikalavimus

Ar reikia žymėti kiekvieną ChatGPT sukurtą tekstą?

Ne. DI aktas nenustato bendros pareigos žymėti kiekvieną tekstą, kurį darbuotojas parengė naudodamasis ChatGPT, Copilot, Claude ar kitu generatyviniu DI. Reikalavimai priklauso nuo turinio pobūdžio, naudojimo būdo ir organizacijos vaidmens. Be to, techninio žymėjimo pareiga netaikoma, kai DI atlieka tik pagalbinę standartinio redagavimo funkciją ir iš esmės nekeičia įvesties duomenų ar jų semantikos.

Ar Skaitmeninis omnibusas atidėjo DI akto skaidrumo reikalavimus?

Ne. Reglamentas (ES) 2026/1744 atidėjo didelės rizikos DI sistemų pareigas (III priedo sistemoms – iki 2027 m. gruodžio 2 d.), tačiau 50 straipsnio skaidrumo pareigos taikomos nuo 2026 m. rugpjūčio 2 d. Vienintelė išimtis – 50 straipsnio 2 dalies techninis žymėjimas iki 2026 m. gruodžio 2 d. generatyvinio DI sistemoms, pateiktoms rinkai iki 2026 m. rugpjūčio 2 d.

Ar įmonės svetainės AI chatbotas turi pasakyti, kad jis yra DI?

Jeigu DI sistema skirta tiesiogiai sąveikauti su žmogumi, jis paprastai turi būti informuojamas, kad bendrauja su DI, išskyrus atvejus, kai tai akivaizdu pakankamai informuoto, pastabaus ir nuovokaus asmens požiūriu. Pareiga formaliai adresuota DI sistemos tiekėjui, tačiau įmonė gali pati tapti tiekėja, jeigu chatbotą naudoja savo vardu ar su savo prekės ženklu.

Ar reikia žymėti DI sukurtus vaizdus ir video?

Ne visiems DI sukurtiems vaizdams ar video taikoma viena universali vartotojui matomo žymėjimo taisyklė. Reikia atskirti DI sistemos tiekėjo techninio turinio žymėjimo pareigas nuo DI sistemos diegėjui taikomų deepfake ir kitų skaidrumo pareigų. Iki 2026 m. rugpjūčio 2 d. sugeneruoto vaizdo, garso ir video turinio atgaline data žymėti nereikia.

Ar DI aktas taikomas mažoms įmonėms?

Taip. Vien įmonės dydis savaime neatleidžia nuo DI akto reikalavimų. Tačiau MVĮ ir startuoliams baudos ribojamos mažesniąja iš dviejų nustatytų sumų.

Ar naudojant ChatGPT įmonėje reikia laikytis BDAR?

Jeigu naudojant ChatGPT ar kitą generatyvinio DI sistemą tvarkomi asmens duomenys, kartu reikia įvertinti BDAR reikalavimus. Vien tai, kad paslauga yra plačiai naudojama rinkoje, neatleidžia įmonės nuo jos pačios pareigų.

Kas Lietuvoje prižiūri DI akto laikymąsi?

Ryšių reguliavimo tarnybai nuo 2025 m. balandžio 1 d. suteiktos nacionalinės kompetentingos rinkos priežiūros institucijos ir bendrojo kontaktinio punkto funkcijos, įskaitant DI akto 50 straipsnio skaidrumo reikalavimų laikymosi priežiūrą. Inovacijų agentūra paskirta notifikuojančiąja institucija. Priklausomai nuo konkrečios reguliuojamos srities, gali būti aktualios ir kitų kompetentingų institucijų funkcijos.

Kaip sužinoti, kokie DI akto reikalavimai taikomi būtent mūsų įmonei?

Pradėkite nuo naudojamų DI sistemų ir konkrečių jų naudojimo atvejų inventorizavimo. Greitam pirminiam įvertinimui galite atlikti Teisinerizika.lt AI rizikos Express auditą, o nustačius reikšmingesnius rizikos signalus – atlikti konkrečios DI sistemos ar visos organizacijos profesionalų AI atitikties vertinimą. Susisiekite su mumis.

Šaltiniai

Straipsnis parengtas remiantis:

• Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2024/1689 – ES Dirbtinio intelekto aktu;
• Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2026/1744 (Skaitmeninis omnibusas dėl DI), paskelbtu 2026 m. liepos 24 d. ir įsigaliojusiu 2026 m. liepos 27 d.;
• Europos Komisijos 2026 m. liepos 20 d. gairėmis dėl DI akto 50 straipsnio skaidrumo pareigų įgyvendinimo;
• Elgesio kodeksu dėl DI sugeneruoto turinio skaidrumo ir Europos Komisijos bei Europos DI valdybos 2026 m. liepos 8–9 d. vertinimu dėl jo tinkamumo;
• Europos Komisijos paaiškinimais (D.U.K.) dėl DI akto 50 straipsnio taikymo;
• Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijos bei Ryšių reguliavimo tarnybos informacija apie DI akto nacionalines kompetentingas institucijas.

Informacija aktualizuota 2026 m. rugpjūčio mėn. Straipsnis skirtas bendrai informacijai ir nėra teisinė konsultacija dėl konkrečios situacijos.

Skaidrumo pastaba. Redakcinę atsakomybę už publikaciją prisiima Juridicon UAB. Turinys peržiūrėtas ir patikrintas 2026-08-09.