Pranešėjų apsaugos įstatymas: Teisinerizika.lt paminėta „Verslo Žinios“ publikacijoje

2019 m. sausio 1 d. Lietuvoje įsigaliojo Pranešėjų apsaugos įstatymas, kuris šiuo metu yra plačiai diskutuojamas, bet jau aišku, kad dėl šio įstatymo įmonėms gresia tam tikri sunkumai. Ankstesnėse savo įžvalgose dalijomės, kad Pranešėjų apsaugos įstatymas pareikalaus peržiūrėti dokumentaciją, kaip turi būti įrengta „karštoji linija“. Š.m. balandžio 9 d. Teisinerizika.lt įkūrėjas ir konsultantas, advokatas dr. Laimonas Marcinkevičius pateikė savo komentarus dėl potencialių grėsmių verslui po minėto įstatymo įsigaliojimo „Verslo žinių“ publikacijai „Asmeninės naudos siekiantys pranešėjai – grėsmė“ (autorė Eglė Markevičienė). 

Publikacijoje aptariamas vienas iš galinčių kelti grėsmę verslui Pranešėjų apsaugos įstatymo aspektų: asmenys, pranešantys apie pažeidimus, gali savo asmeninių tikslų, neturinčių nieko bendri su viešojo intereso saugos užtikrinimu. Kadangi anksčiau pasitaikydavo atvejų, kai nepatenkinti  darbuotojai, nuskriausti „partneriai“ ar įsižeidę konkurentai, turėdami konfidencialios informacijos, šantažuodavo savo buvusį darbdavį ar užsakovą ir išsireikalaudavo didžiules sumas, tikėtina, kad materializavęsi kilnūs naujojo įstatymo leidėjų siekiai, numatantys net atlyginimą „už vertingą informaciją“ (vyriausybė šiais metais planuoja skirti 155 000 eurų, kad galėtų paskatinti pranešėjus ar atlyginti jų patirtą žalą), gali virsti rimta teisėta priemone susidoroti. Nesąžiningiems pranešėjams tai suteikia galimybę gauti dvigubą atlyginimą: iš šantažuojamojo darbdavio ar užsakovo ir iš valstybės.

Kaip nurodoma publikacijoje, pranešėjui „negalima taikyti neigiamo poveikio priemonių: atleisti iš darbo, perkelti į žemesnes pareigas ar kitą darbo vietą, diskriminuoti, apriboti karjeros galimybes, sumažinti darbo užmokestį ir kt.“. Taigi, įmonėms patariama apgalvoti apsaugos priemonių galimybes ir kuo greičiau pradėti jas vykdyti.

 „Kad nebūtų ką pranešėjams pranešti, būtina peržiūrėti ir galbūt papildyti įmonės rizikų valdymo sistemos dokumentaciją, personalo atrankos, mokymų ir informacijos saugos aprašus, sukurti įmonėje efektyvią informacijos apie pažeidimus teikimo procedūrą. Tai padės išvengti tokių incidentų ar bent tinkamai jiems pasirengti“, –

pabrėžia Laimonas Marcinkevičius publikacijoje.

Visą publikaciją „Asmeninės naudos siekiantys pranešėjai – grėsmė“ skaitykite 2019 m. balandžio 9 d. „Verslo žiniose“.

Apie mus rašo Naujienos Teisininko patarimai